Lietingą, bet žvarbią žiemos popietę kartu su dziudistu Ainiumi Aleksa susitinkame jaukioje „Šatrijos“ erdvėje „Laisvas plotas“. Ainius ateina ne vienas – kartu su savimi atsineša ir daugybę iškovotų medalių bei taurių. 

 

– Ainiau, kaip atrodo tavo diena „Šatrijoje“?

– Į „Šatriją“ ateinu du kartus per savaitę: antradieniais ir ketvirtadieniais po mokyklos iškart lekiu čia. Persirengiu į kimono, paskui visi kartu paruošiame salę užsiėmimui – sudedame tatamį, ant kurio ir vyksta visa dziudo kova. Tuomet nusilenkdami pasisveikiname, prasimankštiname, apšylame ir pradedame treniruotę. Mokomės metimų, kovojame.

 

– Dziudo – šiuolaikinė japonų kovos meno rūšis, atsiradusi XIX a. pabaigoje. Kaip ja susidomėjai tu?

– Dziudo man ėmė patikti dar tada, kai buvau penkerių metų. Norėjau pradėti sportuoti, kovoti, tad, kai sukako šešeri metai, tėvai mane atvedė į „Šatriją“. Tiesa, čia į dziudo užsiėmimus kviečiami vaikai nuo septynerių, tačiau treneris pamatė, kad tikrai noriu, kad sugebėsiu, ir štai – jau dvejus metus treniruojuosi čia.

 

– Kaip sutariate su savo treneriu?

– Puikiai! Gintaras Litvinko –  tikrai geras treneris, jis papasakoja daug svarbių dalykų apie dziudo techniką. Treniruočių metu leidžia ir pažaisti, kartais šokinėjame per virvę, tačiau kai ruošiamės varžyboms – dirbame stipriai.

 

– Ar daug vyksta dziudo varžybų ir turnyrų, kuriuose gali išbandyti savo jėgas?

– Taip, jų vyksta tikrai nemažai. Dalyvaujame turnyruose Vilniuje, taip pat jau esame buvę Kaune, Elektrėnuose, Panevėžyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Kiek pergalių esi iškovojęs?

– Neskaičiavau (šypsosi). Bet namie turime laimėjimų lentyną, ant kurios sudėtos taurės ir medaliai.

 

– Kokia buvo įsimintiniausia tavo kova?

– Gerai atsimenu vienas varžybas, kai kovodamas varžovas man su koja stipriai trenkė į nosį. Nepasidaviau, tęsiau kovą iki galo ir laimėjau. Kiekvienoje kovoje susikaupi ir panaudoji visą jėgą. Dažnai tenka kovoti ir su vyresniais už mane – dėl svorio kategorijos. Bet tuomet, kovodamas prieš vyresnį ir daugiau patirties turintį varžovą nors ir laimint antrą vietą gali džiaugtis taip, lyg būtum laimėjęs pirmą vietą.

 

– Kokių savybių reikia turėti, norint užsiimti dziudo?

– Savybes gali išsiugdyti. Svarbu – klausyti trenerio, daug mokytis, netingėti. Kovojant svarbus užsispyrimas. Kartais išmoksti ir pralaimėti – tikrai visko būna.

 

– Kaip leidi savo laisvalaikį?

 – Laisvo laiko lieka nedaug, du kartus per savaitę einu į dziudo treniruotes, o nuo šių metų tris dienas per savaitę lankau krepšinį. Laisvu laiku žaidžiu kompiuteriu, žiūriu televizorių, būnu su šeima.

 

– Ko palinkėtum savo bendraamžiams?

– Palinkėsiu atrasti užsiėmimą, kuris tikrai patinka.